Dažniausia į psichologus besikreipiančių porų problema yra nemokėjimas teisingai konfliktuoti. Poros santykiuose žeidžiančių sakinių procentas kur kas didesnis nei palaikančių. Labiausiai sužaloti santykiai yra tie, kuriuose istoriškai (ilgą laiką trunkantis) susiklostęs vienas kitą žeidžiantis verbalinis bendravimas. Be abejonės, tokia pora papuola į rizikos zoną - skyrybų zoną. Iš esmės ko stinga poroms - žinojimo kaip teisingai konfliktuoti.
„Tu vėl vėluoji. Tu visada vėluoji. Tu neturi pakankamai smegenų, kad suvoktum kaip pasiruošti laiku"
„Tu čia tik sėdi ir nieko nedarai. Tu visai man nepadedi. Tu toks pats nevykėlis kaip tavo tėvas. Nevykėlių pora. Nesistebiu dėl ko tavo motina paliko tėvą."
„Tu visada šauki ant vaikų. Tu nenormalus, kaip ir visa tavo šeima."
„Negaliu pakęsti, kai tu su manimi taip kalbiesi. Tu su manimi elgiesi kaip su šiukšle. Bet kaip čia išeina, kad toks protingas, o neišeina uždirbti pinigų nei šeimai nei normaliems namams?"
Žinoma porose pasitaiko ir šiurkštesnių pasisakymų, tiesiog nenorime teršti šio puslapio. Esmę jau supratote. Paanalizuokime aukščiau paminėtus kaltinimus, apie ką jie? Visi šie kaltinimai nukreipti į žmogų, o ne į problemos sprendimą. Čia ir yra teisingo konfliktavimo esmė. Niekada neatakuokite kito žmogaus asmenybės. Sutelkite dėmesį į elgesį, dėl kurio jūs pykstate. Pavyzdžiui: „Aš negaliu pakęsti kai tu vėluoji. Mes turime kažką su tuo daryti." Arba „Aš vis prašau tavęs man padėti. Aš jaučiuosi taip, lyg tau nerūpėčiau, kol tu čia sėdi."
Skurdi komunikacija. Pirmiausia, aiškiai atskirkite kas jus neramina nuo pačios problemos. Sakydami partneriui, koks jis nevykęs, blogas ir pan., jūs ne tik neišspręsite problemos, bet ir partnerį paliksite su emociniu randu, kas gali gerokai apgriauti jūsų santykius. Sėkmingos santuokos pagrindinė figūra yra emociškai saugi zona. Žeidžiantys žodžiai jūsų partneriui gali byloti tai, kad jūs juo nebepasitikite, tuomet stringa poros tarpusavio komunikacija. Niekas nebenorės atsiskleisti, žinodami, kad gali būti sukritikuotas, nesuprastas.
Problemos esmė. Konfliktuodami jokiu būdu neieškokite esamos problemos ryšių su partnerio šeima (pvz.: tu toks pats/pati kaip tavo motina/tėvas"). Tai vienas iš dažniausiai pasitaikančių priekaištų, kuris ypač apsunkina sprendimo paieškas. Gana dažnai vienas iš partnerių tampa ekspertu, kuomet įvykus konfliktui poroje iškeliamos senos, primirštos nuoskaudos. Tokiu būdu lengvai galite šokiruoti savo antrąją pusę iškeldamas problemas, apie kurias jis net nenutuokė. Kitaip tariant, nukrypstate nuo problemos esmės, važiuojate šalikele. Suprantama, kai pykstate kyla įvairiausių minčių, kad ir impulsyvi pagunda pasilengvinti savo emocinį bagažą, kurį tampėtės pastarąsias kelias savaites. Bet nepamirškite, kad tokie impulsyvūs sprendimai tik parodo, kad kažkas jus neramina. Tiesiog kalbėkite, netylėkite, nelaikykite savyje, ypač jei tai susiję su jūsų partneriu/partnere. Kitu atveju, jūs palengva rusensite, pūliuosite, kol galiausiai viskas išsiverš tikrai ne laiku ir ne vietoje.
Jei vienas iš jūsų tapo pernelyg įsiaudrinęs, užvaldytas emocijų, venkite sakyti skaudinančius dalykus. Tiesiog atsitraukite, padarykite pertrauką, eikite pasivaikščioti, o tuo tarpu antroji pusė privalo leisti savo partneriui atsikvėpti. Žinoma abu sutuoktiniai turi grįžti prie problemos, tik pernelyg nedelskite, nors ir nemalonu. Rekomenduojama problemos neatidėti ilgiau nei 24 valandoms. Pamenate patarimą - neiti miegoti susipykus -jis pagrįstas. Pasistenkite problemą išspręsti prieš miegą. Jei tai neįmanoma, tuomet išreikškite lūkesčius, kokio rezultato tikitės. Žinoma, nepamirškite apsikabinti partnerio, tokiu būdu parodydami rūpestį partnerio atžvilgiu, nepaisant laikinų pykčių ar sunkumų.
Ugdykite konflikto sprendimo įgūdžius. Atminkite du dalykus: tuomet, kai kas nors jus pradeda kritikuoti, jūs nesąmoningai mobilizuojate save gynybai. Vietoj to, sutelkite dėmesį į tai, ar tikrai jūs teisingai suprantate, ką jums bando pasakyti, pasitikslinkite, perklauskite ar teisingai jūs supratote. Tik po to reaguokite į pačią temą, problemą. Antras dalykas: kiekvieno nesutarimo tikslas pasiekiamas tuomet, kai abi konfliktuojančios pusės išsiskirsto kaip laimėtojai. Be abejonės, tai iššūkis, ir tam reikia laiko išmokti. Bet tai gelbsti šeimas, lygiai taip pat vaikų - tėvų santykius, net darbus. Todėl verta stengtis.