Jau nebestebina ir tame nėra nieko paslaptingo, kai du žmonės, gyvenantys poroje ilgą laiką, negali pakęsti vienas kito, bei neturi jokio tarpusavio intymumo. Didesnė problema yra poros, kurios kartas nuo karto peržengia psichologo kabineto slenkstį, ir pasakoja, rodos logikai nepaklūstančius dalykus. Tai pora, kuri savo santykius apibūdina kaip šiltus, pilnus rūpesčio ir meilės, tik jie nesimyli, bent jau vienas su kitu. Kas jiems nutinka, kame problema? Kodėl puikus seksas pamažu išblėsta, kodėl poros emocinis artumas negarantuoja gero sekso? Ar galime mes norėti to, ką jau turime?
Esther Perel teigia, kad seksualinis poros šaltumas tai plintanti modernios poros problema.
Daugelį šimtmečių santuoka buvo tiesiog ekonominis bei socialinis sandoris. Tokiose santuokose seksas buvo žmonos pareiga arba giminės pratęsimas. Dabar jau dominuoja santuoka iš meilės ir troškimo bei geismo. Visos taisyklės dingo, bet poros susiduria su kita problema: seksas taip pat dingsta, totalus sustojimas. Su šia problema susiduria daugelis ilgalaikių santykių poros visame pasaulyje.
Geismo stoka poroje anksčiau ar vėliau pradeda kamuoti visas poras. Išgyvenimai individualūs, kaip ir kontekstas, kuriame problema pasireiškia. Vis dėlto, kiekviena pora medžioja aistros drakoną. Net po seksualinės revoliucijos, turėdami tokias kontracepcijos priemones, lygybę tarp visų ir visur, bei leidimą, kad galime daryti, ką tik norime, mes negauname vieno (bent jau namuose) – intymumo.
Vis daugiau porų kultivuoja tarpusavio artumą, su tikėjimu, kad daugiau intymumo „atneš” geresnio sekso. Ar tikrai, kuo daugiau žinai detalių apie savo partnerį, kuo daugiau pats jam atskleidi apie save ar tai reiškia geresnį seksą? Tikrai?
Meilė ir troškimas tai du pamatai, tačiau atitinkantys skirtingus žmogaus poreikius. Kaip juos suderinti? Kai kuriems žmonėms meilė ir troškimas yra neišskiriami dalykai. Saugumas, užtikrintumas bei pasitikėjimas meilėje apleidžia troškimą bei aistrą.
Iš vienos pusės santykiuose mes siekiame stabilumo, nuspėjamumo, tačiau iš kitos pusės siekiame daugiau, paslaptingumo, susijaudinimo, atradimų. Laikui bėgant, pajaučiame, kad kažko trūksta. Kad meilė egzistuotų šalia aistros ir atvirkščiai, turi būti atskiras elementas.
Ką jūs pagalvojate išgirdę žodį meilę? Tas vienas žodis gali būti apibūdintas nesuskaičiuojama galybe epitetų: šiluma, intymumas, švelnumas, gerumas, palaikymas, rūpestis, saugumas, globojimas, pasitikėjimas, ramybė. Tačiau atsakymai gerokai skiriasi, jei kalba pasisuka apie aistrą: patvarumas, karštis, galia, susižadinimas, pojūtis, kad esi gyvas, seksualumo pojūtis, alkis, prakaito kvapas, virpulys, dilgčiojimas, pilnas, energizuotas, užsivedęs, laisvas, nesuvaržytas – štai šie atributai, kurių pasigendama iš labiausiai mylinčių ir artimiausių santykių. Kad ugnis liepsnotų, taip ir troškimui bei aistrai, reikia oro. Daugelis porų stringa suteikdami vienas kitam pakankamai erdvės, maišydami intymumą su susiliejimu: tai blogas ženklas seksui.
Nors meilė ir aistra susiję, jie dažnai konfliktuoja. Meilė pražysta tik globojančioje, tarpusavio sąveikos, abipusės priklausomybės atmosferoje. Geismas labiau savanaudiškas, kuris neretai pralaimi kovą prieš neegoistišką meilę. Kartais tie patys elementai, kurie maitina meilę, blokuoja aistrą/geismą. Glaudūs santykiai neatsiejami nuo intymumo, komfortas, kurio desperatiškai trokštame, gali prislopinti geismo liepsną. Todėl psichologo darbas yra surasti poroje tai, išaiškinti siekius, naujoves, ilgesį, didelius troškimus – sudominti tuo, kas jau porai neprieinama.
Taigi kada jūs labiausiai žavitės savo partneriu? Ir atsakymai visada susiję su atstumu: kai jis sportuoja, tuo metu, kai ji nemato, kad aš ją stebiu… kai jis kalbasi su draugais..kai ji kupina pasitikėjimo savimi veda darbo pokalbį su kolegomis…kai jis žaidžia su vaikais….kai jis tapo…
Tie elementai, kurių mes siekiame, susilieja, uždega erotiškumo liepsną ir mus įtraukia, kai egzistuoja skirtingumas. Geriausias intymumas būna tuomet, kai partneris gerbia kito skirtingumą. Kuomet jūs iš tikro matote kitą žmogų kaip atskirą asmenį nuo jūsų. Kaip sako puikus pasakotojas Prustas: „Tikra atradimų kelionė nėra apie naujų žemių atradimą, bet pamatymas naujomis akimis, kitu žvilgsniu”. Tais momentais, kai mes stovime atstumu vienas nuo kito, mes galime pamatyti vienas kitą naujai. Būtent atsiskyrimas įtakoja riziką, pažeidžiamumą ir erotinę įkrovą.
Kai mes sugebame sukurti erdvę geismui, su juo kartu iškyla įgimtas susirūpinimas/nerimas. Nerimo akivaizdoje mes patiriame baimę ir kaip to rezultatas mes užsidarome nuo dalykų, kurių trokštame. Mes galime sumažinti savo partnerį iki galo pažįstamos būtybės ir likusį gyvenimą skųstis nuobodžiu bendru gyvenimu.
Arba galime būti smalsūs ir priimti partnerio paslaptingumą. Priklauso nuo mūsų noro tą aistrą palaikyti gyvą, plevenančią. Labai dažnai poros aukoja žaismingumą bei iliuzijų atradimą. Kodėl gi nepasidalinus fantazijomis šioje paslaptingoje erdvėje? Žinoma iki tam tikro lygio, mes keičiame aistrą į saugumą, mes keičiame vieną iliuziją į kitą. Bet svarbu kokiu laipsniu. Juk negalime visą laiką gyventi nuolatinėje baimėje, bet mes galime jaustis apmirę be jų.
Kaip ir vaikas, kuris nušoka nuo mamos šiltų ir komfortiškų kelių, bėga ieškoti, tyrinėti prieš grįždamas į saugų guolį, taip ir suaugę nuolatos bandome išlaikyti balansą tarp nesuderinamų ryšio ir laisvės poreikių, komforto ir baimės, subrendusio ir ieškančio.
Tai ką gi mums daryti? Kaip išlaikyti meilę ir geismą, ir abu su tuo pačiu žmogumi? Nors įžiebti aistros liepsną nėra paprasta, bet padaroma. Tam reikia aktyvaus planavimo ir susitarimo.
Pirmiausiai mes turime pamiršti, kad seksas turi būti spontaniškas arba visai nieko. Kai jūs norite pagaminti ką nors skanaus, pirmiausiai jūs deramai išsirenkate ingredientus, jaučiate pasitenkinimą kiekvienu patiekalo skonio niuansu. Kai reikia nudažyti kambario sienas, juk prieš išsirinkdami tinkamas spalvas jūs gerokai pavargstate, kol nusprendžiate kokia spalva dažyti. Kodėl mylitės be jokio išankstinio pagalvojimo? Be jokio numatymo? Be jokios vaizduotės? Be atidumo detalėms?
Geismui privalomas dėmesys. Geismo palaikymui svarbus eroso sudominimas. Tai ne tik seksas. Gyvūnai poruojasi. Kaip žmonės mes palaiminti turėdami gebėjimą fantazuoti bei stebėtis. Sekso verta norėti – seksas, kuris neatskleidžia baigties iš karto, žaismingas, įdomus, išdykęs, maištingas ir priimtinas. Bet priimtinumas nėra nuspėjamumo sinonimas. Seksualinis nuobodulys yra visuotinai priimtinas. Visi tai daro. Aistros grąžinimas yra tarsi atviras nepaklusimas. Ir taip troškimas įgauna maištingą sielą.
Parengė psichologė Jurgita Vozgirdaitė – Kučaitienė
pagal Dr.Esther Perel,
Mating in Captivity